Šis filmas yra apie žmonių susvetimėjimą, vartotojišką visuomenę, kuri tiesiog plaukia pasroviui, viena šios visuomenės dalis neįdomi, tiesmuka ir vienoda, kita -iškrypėliška, vulgari gal net brutali, tačiau jos abi yra vienišos. Apskritai, šiuolaikinis žmogus, apsuptas įvairiausių modernizmo kultūros sukurtų įrankių, tampa vienu vienas tarp prietaisų, nustatytų gyvenimo normų, rutinos. Filmas apie vyro mąstymą savuoju organu, apie tokią slegiančią ir nepakeliama rutiną, kurioje nebelieka nieko kito, kaip tik grįžti prie pirmutinės žmonijos vystymosi formos – primato. Tačiau anksčiau ar vėliau, kiekviename žmoguje, net primate ar gyvulyje, atbunda jausmas.